Wunjo

Forma

Vertikalus kamienas su mažu uždaru trikampiu viršuje. Primena Raidho (ᚱ) be įstrižos kojelės; nusidėvėjusiuose ar skubotai iškirstuose įrašuose šie du ženklai yra viena lengviausiai supainiojamų porų visoje eilėje.

Kaip ir Thurisaz, ši raidė pergyveno rašto sistemą, kuriai iš pradžių priklausė. Anglosaksų raštininkai, užrašinėję senąją anglų kalbą lotyniškais rašmenimis, išlaikė wynn kaip ƿ, nes lotynų kalba neturėjo ženklo w garsui. Ji išliko anglų rankraščiuose kelis šimtmečius, kol normanų perrašinėtojai jos nepakeitė dviguba u, iš kurios kilo šiuolaikinė w ir jos pavadinimas.

Pavadinimas

Kilęs iš pragermanų wunjō, džiaugsmas ar pasitenkinimas, iš šaknies, reiškiančios būti patenkintam ar rasti malonumą. Senosios anglų kalbos žodis wynn yra tiesioginis palikuonis ir šiuolaikinėje anglų kalboje išliko suakmenėjęs žodyje winsome, kuris iš pradžių reiškė džiaugsmingas, o ne vien žavus.

Ta pati šaknis davė vokiečių kalbos žodį Wonne ir, tolimesnėje giminystėje, anglų kalbos žodžius win bei wish. Ji priklauso troškimo ir pasiekimo sąvokų laukui, kas idealiai dera su runa, kurios poema laimę apibrėžia per pakankamą turėjimą.

Džiaugsmas, aprašytas neiginiais

Apie Wunjo išliko tik senosios anglų kalbos posmas, nes runa buvo atmesta, kai skandinavų eilė susitraukė iki šešiolikos ženklų. Šis vienintelis posmas yra gerokai gilesnis, nei teigiama įprastuose vadovėliuose.

Jame neaiškinama abstrakčiai, kas yra džiaugsmas. Jame nurodoma, kas jį turi: žmogus, kuris pažįsta mažai vargų, mažai skausmų ir liūdesio. Du trečdaliai apibrėžimo yra nesančių blogybių sąrašas. Tik po to išvardijamos teigiamos vertybės, ir jos yra apčiuopiamos: klestėjimas, palaima ir pakankamai tvirtovių.

Šią paskutinę detalę lengva praleisti. Byrga geniht, įtvirtintų vietų pakankamumas. Džiaugsmas šioje poemoje apima apginamo prieglobsčio turėjimą. Tai laimės samprata žmonių, kuriems fizinis saugumas nebuvo savaime suprantamas dalykas.

Todėl Wunjo nereiškia ekstazės ar triukšmingo džiūgavimo. Tai būsena namų, kuriuose šią akimirką niekas negriūva, atsargų pakanka ir sienos atlaiko. Šiuolaikinės knygos, aiškinančios ją kaip gryną dvasinį svaigulį ar pakylėtumą, peržengia istorinio šaltinio ribas.

Pirmojo ætt pabaiga

Wunjo užbaigia Freiro ætt. Pirmosios aštuonios runos, perskaitytos iš eilės, sudaro iškalbingą grandinę: turtas, laukinė jėga, pavojus, dievas ar žodis, kelionė, liepsnojantis deglas, dovana ir galiausiai nusistovėjęs pasitenkinimas.

Ar senovės raižytojai turėjo omenyje nuoseklų pasakojimą, įrodyti neįmanoma. Futarko tvarka yra sena ir pastovi, visiškai paliudyta Kylverio akmenyje apie 400 m. po Kr., ir joks šaltinis nepaaiškina jos priežasčių. Padalijimą į ætt patvirtina Vadstenos ir Grumpano brakteatai, tačiau jo loginis pagrindas neišliko.

Tikra yra tai, kad kita runa yra Hagalaz, kruša, o jos pradedamas ætt yra neabejotinai atšiauriausias iš visų trijų. Wunjo yra paskutinė rami stotelė prieš prasidedant audrai.

Įrašuose

Kaip raidė w ji sutinkama visame epigrafiniame pavelde visur, kur reikėjo pažymėti šį garsą, įskaitant asmenvardžius ir užrašą Woduridaz Tunės akmenyje Norvegijoje – apie 400 m. po Kr. bustrofedonu iškaltame antkapiniame paminkle, kuriame minimas velionio dukterų atliekamas gedulo alaus virimas.

Nėra jokių ankstyvųjų viduramžių liudijimų apie Wunjo naudojimą kaip atskirą amuletą laimei pritraukti. Šiuolaikinėje praktikoje tai daroma nuolat, tačiau tai yra dvidešimtojo amžiaus naujovė.

Aiškinimas: tiesi padėtis

Wunjo tiesioje padėtyje rodo nusistovėjusią ir ramią būseną. Dėlionėje ji paprastai reiškia, kad nagrinėjamas klausimas yra tvarkoje arba netrukus sėkmingai išsispręs.

Tai kur kas santūresnė runa, nei galėtų pasirodyti iš paties žodžio džiaugsmas. Jei Sowilo atstovauja vidurdienio saulei, o Jera – nuimtam derliui, tai Wunjo yra vakaras po darbų: jokios dramos, jokių neišspręstų ginčų, namai sutvarkyti. Praktiniame būrime ji dažniau žymi buvusių sunkumų išsprendimą, o ne stulbinančių naujovių atsiradimą.

Bendrystės matmuo yra itin svarbus. Poemos džiaugsmas yra namiškas ir bendras, o ne vienišas. Wunjo dažnai pasirodo klausiant apie priklausymą grupei ir reiškia buvimo tarp savų saugumą.

Aiškinimas: apversta padėtis

Wunjo turi labai aiškią apverstą reikšmę.

Apversta ji vaizduoja tuos pačius namus, tačiau su vidiniu skilimu. Nepasitenkinimas, aplinka, kuriai nebepriklausote, arba tariama ramybė, palaikoma tik nematant tiesos. Atstūmimo reikšmė čia stipriausia: apversta Wunjo dažnai apibūdina žmogų, esantį tarp kitų, bet besijaučiantį visiškai atskirtą.

Ji taip pat reiškia apgaulingą džiugesį, išlaikomą nekreipiant dėmesio į problemas. Tai gali tiesiog reikšti ir ramaus laikotarpio pabaigą, nes poema džiaugsmą apibrėžia kaip vargų nebuvimą, o apvertimas sugrąžina tai, ko trūko.

Šiuolaikiniai ezoteriniai sluoksniai

Sąsajos su uosiu, žemės stichija ir dievybėmis atsirado dvidešimtajame amžiuje, daugiausia Thorssono ir Aswynn darbuose. Viduramžių šaltiniai tokių atitikmenų nežino.

Wunjo taip pat turi problemišką naujųjų laikų istoriją, apie kurią verta kalbėti atvirai. Dėl formos, primenančios vėliavėlę, ir dėl Guido von Listo 1902 m. sukurtos Armanen sistemos bei jos pritaikymo Trečiajame Reiche kelios Senojo futarko runos pateko į nacistinę ir neonacistinę simboliką. Wunjo tuo metu modifikuotu pavidalu buvo naudojama kaip Hitlerjugendo kaimo tarnybos ženkliukas. Runa yra dviejų tūkstančių metų senumo raidė ir šis pasisavinimas yra vėlyvas, tačiau kiekvienas, viešai dirbantis su runomis, turi žinoti šį kontekstą.

Tarp kitų paveiktų runų yra Sowilo (ᛊ), padvigubinta SS emblemoje, Algiz (ᛉ), naudota kaip gyvybės runa, ir Othala (ᛟ), kurią Antidifamacijos lyga vis dar priskiria neapykantos simboliams.

Deriniai su kitomis runomis

Wunjo su Gebo (ᚷ) užbaigia pirmąjį ætt sujungdama abipusiškumą ir pasitenkinimą; tai viena darniausių porų visoje eilėje.

Wunjo su Othala (ᛟ) arba Berkano (ᛒ) įgyja aiškų šeimyninį atspalvį: namai, šeima ir darni buitis.

Wunjo su Hagalaz (ᚺ) sudaro grandį tarp pirmųjų dviejų ættir ir aiškinama kaip rami padėtis, netrukus susidursianti su netikėtomis negandomis.

Wunjo su Isa (ᛁ) rodo sustingusią ramybę, momentą, kai ramybė gresia virsti sąstingiu.

Wunjo su Mannaz (ᛗ) arba Ehwaz (ᛖ) džiaugsmą patalpina bendruomenėje ir yra aiškiausias ištikimos draugystės bei palaikymo ženklas.