Dešimt vajų

Judėjimo kryptis, o ne atskira materija

Vajai reiškia vieną energiją, skirstomą pagal judėjimo kryptį, o ne penkias skirtingas substancijas. Todėl patys jų pavadinimai apibūdina judėjimą: šaknis ana nurodo kvėpavimą, o priešdėliai suteikia kryptį. Pra reiškia judėjimą pirmyn ir į vidų. Apa nurodo kryptį tolyn ir žemyn. Sam reiškia telkimąsi krūvon. Ud žymi kilimą aukštyn. Vi nurodo sklaidą į šalis ir persmelkimą.

Šis skirstymas sudaro praktinį pranajamos pagrindą. Kvėpavimo pratimai nėra bendra plaučių mankšta: kiekviena praktika nukreipta į konkrečią kryptį, o klasikiniai tekstai tiksliai nurodo, į kurią.

Penki pagrindiniai vėjai

Prana glūdi krūtinėje ir priima tai, kas ateina iš išorės. Apana veikia žemiau bambos ir šalina visa, kas kūnui nebereikalinga. Tarp jų bambos srityje telkiasi samana, apdorojanti tai, kas gauta. Udana kyla iš gerklės, valdydama kalbą, laikyseną bei pastangas. Vyana persmelkia visą kūną ir derina kitų keturių veiklą.

Praktikoje svarbiausias ryšys mezgasi tarp pranos ir apanos, judančių priešingomis kryptimis. Hatha joga didele dalimi skirta šioms dviem srovėms sujungti bambos srityje. Tam pasitelkiami energetiniai užraktai (bandhos): mula bandha kelia apaną prieš jos įprastą kryptį, uddiyana nukreipia praną žemyn, o jų susitikimas įžiebia šilumą, atveriančią centrinį kanalą.

Penki antriniai vėjai

Naga, kurma, krikara, devadatta ir dhananjaya valdo nevalingus refleksus: atsirūgimą, mirksėjimą, čiaudulį bei alkį, žiovulį ir audinių tinimą. Iš pažiūros tai atrodo kaip atsitiktinės smulkmenos, tačiau atlieka labai konkrečią paskirtį. Kūno energetikos sistema privalo paaiškinti ir tuos judesius, kurie vyksta be sąmoningo sprendimo.

Dhananjaya šiame sąraše išsiskiria. Teigiama, kad šis vėjas nepasitraukia mirties akimirką; tekstai jį sieja su procesais, vėliau vykstančiais mirusiame kūne. Senieji komentatoriai juo remiasi primindami, kad prana ir pati asmenybė nėra tas pats.