Kinų astrologija

Dangus, paverstas aritmetika

Babilono ir helenistinė astrologija skaitė fizinį dangų virš galvos: kur šviečia planetos, kokie žvaigždynai kyla rytų horizonte ir kokiais kampais šviesos spinduliai susikerta Žemėje. Kinų tradicija pasirinko visiškai kitą kelią. Ji atsiskyrė nuo tiesioginio dangaus stebėjimo ir pavertė kosmosą griežta laiko bei ciklų aritmetika. Didžiosios asmeninio horoskopo sistemos – BaDzi (Keturi likimo ramsčiai) ir Zi Wei Dou Shu (Purpurinės žvaigždės astrologija) – apskritai nereikalauja žvelgti į naktinį dangų ar skaičiuoti planetų laipsnių. Vietoj to jos naudoja gimimo momentą, kad atvertų kalendorių, kuriame kiekvieni metai, mėnuo, diena ir dviejų valandų laiko tarpas turi savo kamieną, šaką ir stichijų pusiausvyrą. Dangus tapo kalendoriumi, o kalendorius – žmogaus charakterio ir likimo žemėlapiu.

Dangaus perspėjimai valdovui

Didžiąją pirmojo tūkstantmečio prieš mūsų erą dalį dangaus stebėjimas Kinijoje buvo išskirtinė valstybinė dvaro prerogatyva. Tai nebuvo individualių horoskopų sudarymas privatiems asmenims; tai buvo imperatoriškoji ženklų stebėjimo tarnyba (tianwen). Imperatorius valdė kaip Dangaus sūnus (Tianzi), turėdamas Dangaus mandatą (Tianming). Jei valdovas elgėsi teisingai, metų laikai keitėsi laiku, o dangus buvo ramus; jei valdovas buvo tironiškas, godus ar apleido protėvių apeigas, Dangus siuntė perspėjimus: saulės užtemimus, kometas, netikėtus meteorų lietus, planetų susitelkimus ar neįprastas jų spalvas. Dvaro astronomai privalėjo pastebėti kiekvieną anomaliją ir pateikti valdovui skubų paaiškinimą.

Pamatiniu šios tradicijos įvykiu tapo politinis lūžis. 1059 m. pr. m. e. gegužės mėnesį penkios plika akimi matomos planetos susitelkė itin ankštame plote Vėžio žvaigždyne. Džou genties metraštininkai tai suprato kaip nedviprasmišką Dangaus ženklą: korumpuota Šangų dinastija prarado mandatą, o teisė valdyti pasaulį atiduota Džou karaliui Venui. Šis astronominis reiškinys, šiuolaikinių astronomų patvirtintas beveik metų tikslumu, tapo Dangaus mandato idėjos šerdimi: dangaus kūnai nepriklauso nuo žmogaus užgaidų, tačiau jie atspindi moralinę visatos tvarką, kuriai privalo paklusti net pats galingiausias valdovas.

Dangaus skliautas, kiaušinis ir tuštuma

Kinų astronomai karštai diskutavo apie kosmoso formą, suformuluodami tris pagrindines teorijas. Seniausioji Gaitian teorija (Skėčio dangus) teigė, kad dangus yra apvalus gaubtas, besisukantis virš plokščios kvadratinės žemės, panašiai kaip skėtis virš vežimo. Vėliau Hanų epochoje iškilo Huntian teorija (Sferinis dangus), kurią ištobulino astronomas Džang Henge: visata buvo prilyginta vištos kiaušiniui, kur dangaus sfera yra kietas lukštas, o Žemė plūduriuoja jo viduje kaip trynys. Trečioji ir drąsiausia buvo Xuanye teorija (Begalinė tuštuma), teigusi, kad dangus apskritai neturi jokio kieto paviršiaus ar apčiuopiamos formos; žvaigždės, Saulė ir Mėnulis tėra sutirštėjęs švytintis qi, laisvai plūduriuojantis beribėje tuščioje erdvėje. Šis beribės erdvės požiūris buvo stulbinamai artimas šiuolaikinei sampratai.

Kad ir kokia būtų kosmoso forma, penkios matomos planetos buvo tiesiogiai susietos su Penkiomis fazėmis: Merkurijus buvo Vandens žvaigždė (Chenxing), Venera – Metalo žvaigždė (Taibai), Marsas – Ugnies žvaigždė (Yinghuo), Jupiteris – Medžio žvaigždė (Suixing), o Saturnas – Žemės žvaigždė (Zhenxing).

Penkios fazės ir dinastijų kaita

Vėlyvuoju Kariaujančių karalysčių laikotarpiu (481–221 m. pr. m. e.) mąstytojas Dzou Janas sujungė in ir jang koncepciją su Penkių fazių (Wu Xing) teorija. Wu Xing nėra nekintantys materialūs elementai, kaip senovės Graikijoje; tai penkios dinaminės būsenos, fazės arba transformacijos procesai: Medis (augimas, lankstumas), Ugnis (kilimas, šiluma, ekspansija), Žemė (stabilumas, branda, centras), Metalas (traukimasis, kietumas, derliaus nuėmimas) ir Vanduo (nusileidimas, tėkmė, ramybė). Šios penkios fazės sąveikauja dviem pagrindiniais ciklais: kūrimo ciklu (Xiang Sheng – Medis maitina Ugnį, Ugnis kuria Pelenus/Žemę, Žemė gimdo Metalą, Metalas kondensuoja Vandenį, Vanduo maitina Medį) ir įveikimo ciklu (Xiang Ke – Medis ardo Žemę, Žemė sugeria Vandenį, Vanduo gesina Ugnį, Ugnis lydo Metalą, Metalas kerta Medį). Dzou Janas šiuo dėsniu paaiškino ir valstybių kaitą: kiekviena nauja dinastija ateina su pergalinga stichija.

Mėnulio stotys ir priešpriešinis Jupiteris

Dangaus skliautas palei pusiaują buvo padalytas į dvidešimt aštuonias Mėnulio stotis (xiu), sugrupuotas po septynias į keturis dangiškuosius gyvūnus: Rytų Žydrąjį drakoną, Šiaurės Juodąjį vėžlį (su gyvate), Vakarų Baltąjį tigrą ir Pietų Raudonąjį paukštį. Mėnulis keliavo per šias stotis, fiksuodamas naktų tėkmę.

Ryškiausias šios abstrakcijos pavyzdys yra Tai Sui (Didieji metai). Tikrasis Jupiteris danguje apskrieja zodiaką maždaug per dvylika metų (tiksliau 11,86 m.), tačiau juda iš vakarų į rytus – priešinga kryptimi nei įprastas paros judėjimas. Norėdami suderinti šį ciklą su dvylika žemės šakų, kurios skaičiuojamos pagal laikrodžio rodyklę, kinų astronomai sukonstravo Tai Sui: nematomą, veidrodinę fiktyvią planetą, judančią lygiagrečiai su Jupiteriu, bet priešinga kryptimi. Būtent Tai Sui padėtis žemės šakoje lėmė metų energiją. Vėliau Tai Sui tapo viena labiausiai gerbiamų ir baiminamų liaudies astrologijos dievybių, reikalaujančia pagarbos ir ramybės.

Kamienai, šakos ir šešiasdešimtmetis ciklas

Kinų astrologijos šerdis yra šešiasdešimtmetis ciklas (Jiazi). Jis sudaromas suporuojant dešimt Dangaus kamienų (Tiangan) su dvylika Žemės šakų (Dizhi). Dešimt kamienų atspindi Penkias fazes, padalytas į in ir jang polius (Jia ir Yi – Medis, Bing ir Ding – Ugnis, Wu ir Ji – Žemė, Geng ir Xin – Metalas, Ren ir Gui – Vanduo). Dvylika šakų žymi dvylika metų sezonų ir paros valandų; liaudyje jos geriausiai žinomos per dvylika zodiako gyvūnų. Kadangi suporuojami tik vienodo poliškumo kamienai ir šakos (jang su jang, in su in), gaunama lygiai šešiasdešimt unikalių porų. Šis ciklas be pertraukos sukasi daugiau nei du tūkstančius metų, matuodamas metus, mėnesius, dienas ir dviejų valandų atkarpas.

Indų matematika Tangų dvare

Tangų dinastija (618–907 m.) pasižymėjo ypatingu atvirumu kitų kultūrų žinioms. Šilko keliu kartu su budizmu į Čang'aną atkeliavo indų astrologija ir matematika. Indų kilmės dvaro astronomas Gautama Siddha (Qutan Xida) 718 m. parengė traktatą „Kaiyuan Zhanjing“, kuriame išvertė indų Navagraha (devynių dangaus kūnų) lenteles, supažindino Kiniją su sanskrito astronominiais metodais ir nulio simboliu. Nors indiškos planetų schemos ilgainiui ištirpo kinų kalendorinėje sistemoje, šis kontaktas paskatino matematikos ir asmeninių horoskopų skaičiavimo pažangą.

Ming ir Yun: prigimtis ir gyvenimo orai

Dvi pagrindinės sąvokos sudaro BaDzi ir Zi Wei Dou Shu pamatą: Ming (likimas, prigimtis) ir Yun (sėkmė, judėjimas, gyvenimo etapai). Ming yra tai, kas duota gimimo momentu – žmogaus konstitucija, įgimti talentai, stiprybės ir neišvengiamos silpnybės. Tai automobilis, su kuriuo atvykstama į šį pasaulį. Tuo tarpu Yun yra kelias, kuriuo tas automobilis važiuoja: orų kaita, kelio danga, pakilimai ir nuokalnės bėgant dešimtmečiams. Puikus automobilis sunkiai važiuoja duobėtu kalnų keliu, o paprastas, bet tvirtas vežimas lygiu greitkeliu pasiekia tikslą be vargo.

Tradicija griežtai pabrėžia, kad šie du veiksniai veikia tik kartu. Net pati palankiausia prigimtis (Ming) gali patirti sunkumų, jei dešimtmečių sėkmės stulpai (Da Yun) atneša nepalankias stichijas, kurios slopina Dienos šeimininką. Ir atvirkščiai: kuklią prigimtį turintis žmogus, patekęs į trisdešimties metų palankios energijos srautą, gali pasiekti stulbinančių laimėjimų. Be to, šalia Dangaus sėkmės (horoskopo) visada egzistuoja Žemės sėkmė (Feng Shui, gyvenamoji aplinka) bei Žmogaus sėkmė (asmeninis pasirinkimas, moralė, mokymasis ir pastangos), kurios suteikia erdvės laisvai valiai.

BaDzi: nuo Metų ramsčio prie Dienos šeimininko

BaDzi (Keturi likimo ramsčiai) vertina gimimo momento stichijų klimatą. Kiekvienas žmogus turi keturis ramsčius – Metų, Mėnesio, Dienos ir Valandos.

Sistemos istorijoje įvyko vienas lemtingas lūžis. Tangų epochoje Li Siudžongas horoskopą vertino remdamasis trimis ramsčiais (metais, mėnesiu ir diena), o pagrindine ašimi laikė Metų ramsčio gyvūną ir elementą. Tačiau X amžiuje Xu Zi Pingas atliko revoliucinę reformą: jis pridėjo ketvirtąjį – Valandos ramstį – ir paskelbė, kad tikrasis asmenybės branduolys yra ne Metų šaka, o gimimo dienos Dangaus kamienas, pavadintas Dienos šeimininku (Day Master, Ri Zhu). Metų ramstis rodo protėvius, šeimos šaknis ir išorinį pasaulį; Mėnesio ramstis atspindi tėvus, karjerą ir sezoninį klimatą; Dienos ramstis rodo patį žmogų (kamienas) ir jo sutuoktinį (šaka); Valandos ramstis kalba apie vaikus, vėlyvąjį amžių ir slapčiausius troškimus. Nuo Xu Zi Pingo laikų visas BaDzi mokslas vadinamas Zi Ping metodu.

Paslėpti kamienai

Kiekvienas ramstis turi Dangaus kamieną viršuje ir Žemės šaką apačioje. Kamienas yra matomas, išorinis energijos pasireiškimas danguje. Tačiau Žemės šakos nėra tuščios: kiekvienoje šakoje glūdi nuo vieno iki trijų paslėptų dangaus kamienų (Cang Gan). Šie paslėpti elementai atspindi vidinius motyvus, slaptus talentus, neišreikštas baimes ir materialius resursus. Norint tiksliai įvertinti stichijų balansą, būtina atsižvelgti į visus paslėptus elementus. Šakų ir paslėptų kamienų ryšius atspindi ši lentelė:

Tikrasis stichijų balansas horoskope negali būti nustatytas paprasčiausiai suskaičiavus elementus ant pirštų. Kardinaliosios šakos (Zi, Mao, Wu, You) neša gryną, galingą stichiją; augimo šakos (Yin, Si, Shen, Hai) atveria naują stichijų gimimą; o saugyklų šakos (Chou, Chen, Wei, Xu) paslepia ankstesnio sezono energiją ir veikia kaip pereinamosios fazės. Šių jėgų sąveika sukuria unikalų asmens energetinį profilį.

Dešimt dievų

Dešimt dievų (Shi Shen) kinų astrologijoje nėra panteono dievybės. Tai santykiniai vaidmenys ir archetipai, atsirandantys lyginant kitus septynis horoskopo elementus (ir paslėptus kamienus) su Dienos šeimininku pagal Penkių fazių kūrimo, įveikimo bei in/jang poliškumo dėsnius. Jie atskleidžia žmogaus santykius, psichologiją ir gyvenimo kelią:

Šie dešimt dievų nuolat kontroliuoja ir balansuoja vienas kitą. Horoskopas, kuriame vyrauja griežtas Septynių žudikų spaudimas, gali kelti grėsmę asmens saugumui ir sveikatai, tačiau atsiradus stipriam Valgančiam dievui, šis pažaboja žudiką savo kūrybine energija ir strateginiu protu. Jei horoskope gausu Turto, bet trūksta Resursų, žmogus gali išsekti dėl nuolatinių materialių rūpesčių. BaDzi meistro uždavinys – rasti „naudojamąjį dievą“ (Yong Shen) – elementą, kuris geriausiai atkuria pusiausvyrą visoje sistemoje.

Harmonijos ir susidūrimai

Keturios horoskopo šakos veikia viena kitą per geometrinius ir stichinius santykius. Šešios šakų poros jungiasi į harmoniją (Liu He), transformuodamos savo prigimtį į naują elementą, o trys šakos gali susijungti į Trijų harmonijų trikampį (San He):

• Zi (Žiurkė) ir Chou (Jautis) jungiasi į Žemę.
• Yin (Tigras) ir Hai (Kiaulė) jungiasi į Medį.
• Mao (Triušis) ir Xu (Šuo) jungiasi į Ugnį.
• Chen (Drakonas) ir You (Gaidys) jungiasi į Metalą.
• Si (Gyvatė) ir Shen (Beždžionė) jungiasi į Vandenį.
• Wu (Arklys) ir Wei (Ožka) jungiasi į Ugnį (kai kuriose mokyklose į Žemę).

Klasikinis traktatas „Yuan Hai Zi Ping“ nurodo griežtą sąlygą: šakų jungtis gali transformuotis į naują stichiją tik tuo atveju, jei atitinkama stichija atvirai pasirodo viršuje esančiuose Dangaus kamienuose. Greta jungčių egzistuoja ir šeši tiesioginiai susidūrimai (Liu Chong – priešpriešinės šakos, sukeliančios sukrėtimus bei pokyčius) ir bausmės (Xing), rodančios emocinę trintį bei teisinius konfliktus.

Simbolinės žvaigždės

Greta grynosios Penkių fazių dinamikos, BaDzi naudoja simbolines žvaigždes (Shen Sha – dievus ir dvasias). Tai nėra fiziniai dangaus kūnai, o specifiniai kamienų ir šakų deriniai, suteikiantys asmenybei ryškių charakterio bruožų:

• Tian Yi Gui Ren, Dangaus kilmingasis, pati palankiausia žvaigždė: globa, pagalba iš mokytojų, institucijų ir globėjų sunkią akimirką. Ji neatmeta išbandymų, tačiau garantuoja, kad žmogus neliks vienas kovoje.
• Tao Hua, Persiko žiedas, kylantis iš kardinaliųjų šakų Zi, Wu, Mao ir You: patrauklumas, žavesys, artistiškumas ir romantinė trauka. Subalansuotame horoskope tai kuria viešąjį autoritetą, o chaotiškame – painius meilės ryšius.
• Yi Ma, Kelionių žvaigždė, kylanti iš augimo šakų Yin, Shen, Si ir Hai: nuolatinis judėjimas, tarptautinė prekyba, kelionės, emigracija ir neramumas sėdint vienoje vietoje.
• Wen Chang, Mokslo žvaigždė: aštrus protas, sėkmė egzaminuose, akademinis talentas ir sklandi raiška.
• Gu Chen ir Gua Su, Vienišumo ir Našlystės žvaigždės: gilus nepriklausomybės poreikis ir gebėjimas ilgai dirbti vienumoje; senieji tekstai jas laikė kliūtimi santuokai, o šiuolaikiniai – savarankiško mąstytojo ženklu.

Klasikiniai autoriai ilgai ginčijosi dėl simbolinių žvaigždžių svorio. Xu Zi Pingas ir griežtieji teoretikai ragino vertinti stichijų balansą ir Dešimt dievų, o žvaigždes naudoti tik kaip papildomus prieskonius; tuo tarpu liaudies astrologai dažnai rėmėsi jomis kaip pagrindinėmis pranašysčių gairėmis.

Laikrodžio laikas, saulės laikas ir pietų pusrutulis

BaDzi tradicijai plintant už tradicinės Kinijos ribų, kilo du esminiai techniniai debatai. Pirmasis – tikrojo saulės laiko būtinybė. Kadangi Valandos ramstis keičiasi kas dvi valandas, o standartinis laikrodžio laikas atspindi visos valstybinės laiko juostos vidurkį (kurį dar labiau iškreipia vasaros laikas), gimimo momentas privalo būti pakoreguotas pagal tikslią vietovės geografinę ilgumą. Vaiko, gimusio 13:05 pagal laikrodį, tikrasis saulės laikas gali būti 12:40, o tai visiškai pakeičia Valandos ramstį iš Ožkos į Arklį.

Antrasis ginčas liečia pietų pusrutulį. Kadangi Mėnesio ramstis atspindi metų laikus (Pavasario pradžią, Vasaros vidurį, Rudens derlių, Žiemos šaltį), o pietų pusrutulyje sezonai yra apversti priešingai, dalis šiuolaikinių astrologų siūlo pietų pusrutulyje Mėnesio šaką apversti šešiais mėnesiais. Kita meistrų grupė griežtai prieštarauja, teigdama, kad šešiasdešimtmetis ciklas yra vientisa globali laiko tėkmė, apimanti visą planetą vienu metu.

Zi Wei Dou Shu: imperatoriškasis žvaigždžių žemėlapis

Jei BaDzi aprašo žmogaus gyvenimo stichijų klimatą, Zi Wei Dou Shu (Purpurinės žvaigždės astrologija) pateikia išsamų scenarijų su personažais ir rūmais. Tradiciškai priskiriama daoistų atsiskyrėliui Čen Tuanui, ši sistema ilgus šimtmečius buvo kruopščiai slepiama imperatoriškuosiuose rūmuose ir tapo viešai prieinama tik Mingų dinastijos pabaigoje.

Horoskopas braižomas kaip kvadratinis dvylikos rūmų tinklelis, kur kiekvieni rūmai atitinka vieną žemės šaką ir valdo tam tikrą gyvenimo sritį:

Gyvenimo rūmai (Ming Gong) nustato pamatinį asmens profilį, o visi kiti vienuolika rūmų yra analizuojami per jų santykį su Gyvenimo rūmais. Priešpriešiniai Kelionių rūmai atspindi išorinę kaukę, o Turtų ir Karjeros rūmai sudaro Trijų harmonijų trikampį su Gyvenimo rūmais.

Keturiolika pagrindinių žvaigždžių

Apie šimtą simbolinių žvaigždžių išdėstoma tinklelyje pagal griežtas formules, remiantis mėnulio kalendoriaus gimimo data ir valanda. Keturiolika iš jų yra pagrindinės, nešančios didžiausią svorį:

Žvaigždės ryškumas konkrečiuose rūmuose smarkiai keičia jos pasireiškimą. Ryški Saulė dienos rūmuose spinduliuoja sėkmę, o tamsi Saulė nakties rūmuose gali reikšti tuščias ambicijas. Šalia pagrindinių žvaigždžių veikia pagalbinės žvaigždės (Tian Kui, Tian Yue, Zuo Fu, You Bi) bei šešios kenkėjiškos žvaigždės (Huo Xing, Ling Xing, Qing Yang, Tuo Luo, Di Kong, Di Jie), kurios atneša netikėtų sukrėtimų.

Keturios transformacijos ir dešimtmečių ribos

Jei žvaigždės yra aktoriai, o rūmai – teatro scena, tai Keturios transformacijos (Si Hua) yra pats scenarijus ir dinaminis veiksmas. Gimimo metų kamienas apdovanoja keturias žvaigždes specifinėmis transformacijomis:

• Hua Lu, klestėjimas: sklandumas, finansinis augimas, geros pradžios.
• Hua Quan, valdžia: ambicijos, valia, kontrolė, pasiekimai per atkaklias pastangas.
• Hua Ke, šlovė: reputacija, akademiniai laimėjimai, pagarba, diplomatinis problemų sprendimas.
• Hua Ji, kliūtis: trintis, vėlavimai, sunkumai, sritis, reikalaujanti didžiausio dėmesio ir dvasinės pamokos.

Laiko tėkmė sekama per Didžiąsias ribas (Da Xian) – dešimties metų periodus, kurių metu kiekvieni rūmai paeiliui tampa dešimtmečio Gyvenimo rūmais. Kartu kiekvienas naujas dešimtmetis ir metai atneša savas Keturių transformacijų žvaigždes, kurios sąveikauja su prigimtinėmis, parodydamos, kada atsiveria galimybės ir kada gresia nuostoliai.

Dvi šiuolaikinės mokyklos

Dvidešimtajame amžiuje Honkongo ir Taivano meistrai išvystė dvi pagrindines Zi Wei Dou Shu šakas. San He (Trijų harmonijų) mokykla, kurios garsus atstovas buvo Wang Tingzhi, didžiausią dėmesį skiria statiniam žvaigždžių ryšiui trikampiuose rūmuose, jų šviesumui bei archetipų deriniams. Si Hua (Skrajojančių žvaigždžių) mokykla, susiformavusi Taivane, vertina rūmų kamienų siunčiamas transformacijas, sekdama, kaip Hua Lu ar Hua Ji „skrajoja“ iš vienų rūmų į kitus per gyvenimo dešimtmečius.

BaDzi ir Zi Wei greta vienas kito

Abi šios sistemos dalijasi tais pačiais teoriniais pamatais – 60-mečiu ciklu, in ir jang poliškumu bei Penkiomis fazėmis, – tačiau žvelgia į žmogų iš skirtingų perspektyvų. BaDzi yra stichijų pusiausvyros menas, atskleidžiantis pamatinį energetinį klimatą ir tinkamiausias veiklos sritis. Zi Wei Dou Shu veikia kaip psichologinis ir situacinis romanas, detaliai aprašantis konkrečius santykius, partnerystes, karjeros posūkius ir įvykių seką. Patyrę astrologai dažnai vertina abi sistemas kartu: BaDzi rodo bendrą klimato prognozę, o Zi Wei – konkrečius žingsnius scenoje.

Kaip skaityti šį skyrių

Aukščiau pateiktos skyrių kortelės veda per šią tradiciją nuo dvaro astronomų ir Dangaus mandato iki šiuolaikinių BaDzi bei Zi Wei metodų, o žemiau esančiose asmenybių kortelėse pristatomi mąstytojai, kurie ją kūrė. Skaitykite pirmuosius skyrius, kad suprastumėte filosofinius pamatus, viduriniuosius – kad susipažintumėte su BaDzi stichijų aritmetika, ir vėlesniuosius – kad pamatytumėte, kaip veikia Zi Wei Dou Shu rūmai bei žvaigždės. Kinų astrologija čia pateikiama kaip gili simbolinė savistabos sistema. Tradicija ir jos metodai yra prieinami penkiasdešimt dviem kalbomis Tarot Academy ekosistemoje.